Leonbergeris

Leonbergeris – iš Vokietijos kilęs didelis šuo, paliekantis solidų ir labai šeimynišką įspūdį. Tai veislė, kuri dažniausiai domina žmones, ieškančius stambaus, prie šeimos gyvenimo prisitaikančio augintinio, ypač jei namuose yra vaikų. Leonbergeris nėra mažos erdvės šuo: jo dydis ir poreikiai labiau dera su erdvesne gyvenamąja aplinka nei su butu. Bendras šios veislės vaizdas – ramus, tvirtas, žmonių draugiją vertinantis šuo, kuriam svarbu būti šeimos dalimi. Nors jis nėra itin hiperaktyvus, kasdienis dėmesys, judėjimas ir aiškios taisyklės jam būtini. Dėl gero dresuojamumo Leonbergeris gali tapti patikimu kompanionu tiems, kurie pasiruošę atsakingai auginti didelės veislės šunį.

Charakteris

Leonbergerio charakteris geriausiai atsiskleidžia šeimoje. Tai šuo, kuriam svarbus ryšys su šeimininku ir kasdienis dalyvavimas namų gyvenime. Pagal tinkamumą šeimai ši veislė vertinama labai aukštai, todėl ji dažnai minima tarp šunų, galinčių gyventi su vaikais. Energijos lygis vidutinis: Leonbergeriui reikia reguliaraus fizinio krūvio, tačiau jis nėra toks šuo, kuriam nuolat reikėtų intensyvaus aktyvumo. Jam tinka pastovus ritmas, pasivaikščiojimai ir rami, aiški aplinka. Dresuojamumas taip pat geras, todėl nuoseklus mokymas duoda rezultatų. Vis dėlto dėl didelio dydžio svarbu nuo pat pradžių formuoti tinkamus įpročius, kad šuo būtų valdomas ir suprastų šeimos taisykles.

Priežiūra

Leonbergerio priežiūroje daugiausia dėmesio reikia skirti kailiui ir reguliariai rutinai. Šėrimosi lygis aukštas, todėl kailį verta šukuoti dažnai, o intensyvesnio šėrimosi laikotarpiais tam gali prireikti dar daugiau laiko. Tokia priežiūra padeda sumažinti plaukų kiekį namuose ir palaikyti tvarkingą šuns išvaizdą. Fizinis krūvis turėtų būti pastovus, bet nebūtinai labai intensyvus: vidutinis energijos lygis reiškia, kad Leonbergeriui pakanka reguliarių pasivaikščiojimų, judėjimo lauke ir šeimininko dėmesio. Kasdien svarbu užtikrinti erdvę, ramų poilsį ir nuoseklų užimtumą. Kaip ir daugeliui didelių veislių, sveikatos priežiūrą reikėtų planuoti atsakingai; dažniausiai šiai veislei būdingos rizikos yra klubo displazija ir vėžiniai susirgimai, todėl verta pasitarti su veterinaru.

Kam tinka ši veislė

Leonbergeris labiausiai tinka šeimai, kuri turi pakankamai vietos, laiko ir noro užsiimti dideliu šunimi. Jis ypač gerai dera su žmonėmis, ieškančiais šeimyniško, vaikams tinkamo augintinio, tačiau svarbu nepamiršti jo dydžio ir kasdienės priežiūros poreikių. Butui ši veislė tinkama menkai, todėl mažoje erdvėje gali būti sudėtinga užtikrinti komfortą tiek šuniui, tiek šeimininkams. Leonbergeris netiks tiems, kurie nenori dažnai šukuoti kailio ar tikisi labai mažai priežiūros reikalaujančio augintinio. Dėl gero dresuojamumo jis gali būti puikus pasirinkimas atsakingiems šeimininkams, pasiruošusiems nuosekliai mokyti.