Kodėl šuo ėda išmatas? Šis elgesys, vadinamas koprofagija, šeimininkams dažnai atrodo šlykštus, gėdingas ir keliantis nerimą, tačiau šunų pasaulyje jis nėra toks retas ar „keistas“, kaip gali pasirodyti žmogui. Vieni šunys suėda savo išmatas, kiti ieško kitų šunų, kačių ar laukinių gyvūnų išmatų, o kai kurie tai daro tik tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, žiemą, kieme ar pasivaikščiojimų metu.
Svarbiausia suprasti, kad išmatų ėdimas gali turėti skirtingas priežastis: nuo smalsumo, nuobodulio ir išmokto elgesio iki mitybos, virškinimo ar sveikatos problemų. Todėl vienas patarimas visiems šunims netinka. Reikia stebėti, kada ir kokias išmatas šuo ėda, kaip atrodo jo apetitas, svoris, išmatos, energija ir bendra savijauta.
Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl šuo ėda išmatas, kada tai gali būti normaliau, kada verta sunerimti, kaip saugiai stabdyti šį elgesį ir kokių klaidų vengti. Informacija nepakeičia veterinaro konsultacijos, ypač jei elgesys atsirado staiga arba kartu pastebite sveikatos pokyčių.
Turinys
- Atsakymas trumpai
- Kas yra koprofagija?
- Pagrindinės priežastys, kodėl šuo ėda išmatas
- Šuniukai ir išmatų ėdimas
- Ar išmatų ėdimas pavojingas?
- Ką daryti praktiškai?
- Dažniausios šeimininkų klaidos
- Kada kreiptis į veterinarą ar dresuotoją?
- Susijusios veislės ir kategorijos
- Dažniausiai užduodami klausimai
Atsakymas trumpai
Šuo gali ėsti išmatas dėl smalsumo, alkio, nuobodulio, streso, dėmesio siekimo, netinkamai suformuotų įpročių arba dėl sveikatos priežasčių, susijusių su virškinimu, maistinių medžiagų įsisavinimu ar padidėjusiu apetitu. Jei elgesys kartojasi, svarbu ne bausti, o tvarkyti aplinką, stiprinti komandą „palik“, užtikrinti tinkamą mitybą ir, esant įtarimų dėl sveikatos, kreiptis į veterinarą.
Kas yra koprofagija?
Koprofagija – tai išmatų ėdimas. Šunys gali ėsti savo, kitų šunų, kačių, žolėdžių gyvūnų ar laukinių gyvūnų išmatas. Žmogui toks elgesys atrodo labai nemalonus, tačiau šuo pasaulį pažįsta pirmiausia uosle ir burna. Išmatos šuniui gali turėti stiprų kvapą, informacijos apie kitą gyvūną, o kartais net patrauklų skonį, ypač jei jose yra nesuvirškintų maisto dalelių.
Vienkartinis epizodas nebūtinai reiškia rimtą problemą. Pavyzdžiui, jaunas šuo pasivaikščiojimo metu gali pabandyti paragauti kažko naujo. Vis dėlto, jei šuo reguliariai ieško išmatų, jas saugo, skuba suėsti prieš jums prieinant arba šis elgesys atsirado staiga, verta į situaciją žiūrėti rimčiau.
| Situacija | Ką gali reikšti | Ką daryti pirmiausia |
|---|---|---|
| Šuniukas kartais paragauja savo išmatų | Smalsumas, mokymasis, aplinkos tyrinėjimas | Greitai surinkti išmatas, mokyti „palik“, nukreipti dėmesį |
| Suaugęs šuo staiga pradėjo ėsti išmatas | Galimas sveikatos, mitybos ar streso pokytis | Stebėti simptomus ir pasitarti su veterinaru |
| Šuo nuolat ieško kačių išmatų | Stiprus kvapas, baltymingo maisto likučiai, įprotis | Apriboti prieigą prie kraiko dėžės, mokyti savikontrolės |
| Šuo ėda išmatas, kai yra vienas kieme | Nuobodulys, savarankiška pramoga, aplinkos tvarkymo problema | Nepalikti išmatų kieme, didinti užimtumą |
Pagrindinės priežastys, kodėl šuo ėda išmatas
Smalsumas ir natūralus tyrinėjimas
Šuniui kvapas yra vienas svarbiausių informacijos šaltinių. Išmatose gali būti kvapų, rodančių, ką kitas gyvūnas valgė, kur buvo, kokios jo fiziologinės būklės. Dėl to kai kurie šunys pirmiausia uosto, o vėliau bando ragauti. Šis elgesys dažnesnis jauniems šunims, bet gali pasitaikyti bet kokio amžiaus augintiniui.
Jeigu šuo tai padarė vieną ar kelis kartus, svarbiausia nereaguoti paniškai. Staigus rėkimas, gaudymas ar dramatiška reakcija gali netyčia sustiprinti elgesį, nes šuo supranta, kad radęs išmatų sulaukia daug dėmesio.
Alkis arba per mažas sotumo jausmas
Kai kurie šunys ėda išmatas, nes jaučiasi alkani arba jų maistas nesuteikia pakankamo sotumo. Tai nebūtinai reiškia, kad šeimininkas šeria per mažai. Kartais problema susijusi su netinkamu racionu, per dideliais tarpais tarp šėrimų, per mažu skaidulų kiekiu arba dideliu šuns aktyvumu.
Aktyvūs, daug judantys šunys gali turėti didesnius energijos poreikius. Jei domitės aktyvesniais augintiniais, naudinga pasidairyti po aktyvių šunų kategoriją ir suprasti, kad skirtingiems šunims reikia skirtingo krūvio bei mitybos. Vis dėlto mitybos keitimą reikėtų daryti apgalvotai, o esant virškinimo sutrikimams – pasitarus su veterinaru.
Nesuvirškintos maisto dalelės ir patrauklus kvapas
Kai išmatose lieka nesuvirškintų maisto medžiagų, jos gali tapti šuniui patrauklesnės. Tai gali nutikti dėl per greito maisto rijimo, netinkamo pašaro, virškinimo sutrikimų ar kitų priežasčių. Šuo gali ėsti ne todėl, kad „jam kažko trūksta“, o todėl, kad išmatos tiesiog skaniai kvepia jo požiūriu.
Ypač dažnai šunys domisi kačių išmatomis. Kačių maistas paprastai yra baltymingas ir intensyvaus kvapo, todėl kraiko dėžė šuniui gali atrodyti kaip viliojantis užkandžių kampelis. Tokiu atveju pirmas sprendimas yra ne bausmė, o fizinis priėjimo ribojimas: kraiko dėžę laikyti vietoje, kur katė pasiekia, o šuo – ne.
Nuobodulys ir per mažas užimtumas
Šuo, kuris per dieną gauna mažai protinės veiklos, uostymo, žaidimų ir kokybiško kontakto su žmogumi, gali susigalvoti savų užsiėmimų. Išmatų ieškojimas kieme ar pasivaikščiojimuose tampa veikla, kuri turi aiškų tikslą ir greitą atlygį. Tai ypač tikėtina, jei šuo ilgai būna vienas lauke, o kieme paliekamos išmatos.
Nuobodulys gali pasireikšti ir kitais elgesio būdais: lojimu, kasimu, baldų graužimu ar perdėtu dėmesio reikalavimu. Jei matote platesnį elgesio paveikslą, verta paskaityti ir apie tai, kodėl šuo graužia baldus, arba apie situacijas, kai šuo nuolat kasa.
Dėmesio siekimas
Kai kurie šunys greitai išmoksta, kad vos tik prisiartina prie išmatų, žmogus pradeda šaukti, bėgti, vytis, atiminėti ar kitaip labai aktyviai reaguoti. Net jei žmogaus reakcija neigiama, šuniui tai gali būti dėmesys. Toks scenarijus ypač dažnas su energingais, žaismingais ar nuolat žmogaus reakcijų ieškančiais šunimis.
Jei šuo griebia išmatas ir bėga, o jūs jį vejatės, jam tai gali tapti žaidimu. Vietoj to geriau mokyti ramios komandos „palik“, naudoti pavadį, mainus į skanėstą ir aplinkos kontrolę, kad šuo kuo rečiau galėtų „laimėti“ šį žaidimą.
Stresas, nerimas ir aplinkos pokyčiai
Koprofagija kartais sustiprėja po pokyčių: persikraustymo, naujo šuns atsiradimo, šeimininko darbo grafiko pasikeitimo, ilgesnio vienatvės laiko ar konfliktų namuose. Stresas gali keisti šuns elgesį, apetito kontrolę ir savęs raminimo būdus.
Jei kartu pastebite lojimą, kaukimą, destrukciją, šlapinimąsi namuose ar stiprų nerimą paliekant vieną, problema gali būti platesnė nei vien išmatų ėdimas. Tokiu atveju verta pasidomėti, kodėl šuo kaukia, ir apsvarstyti dresuotojo ar elgesio specialisto pagalbą.
Mitybos ar sveikatos priežastys
Kartais išmatų ėdimas gali būti susijęs su sveikata. Prie galimų priežasčių priskiriami virškinimo sutrikimai, parazitai, maistinių medžiagų neįsisavinimas, kasos ar žarnyno problemos, hormoniniai sutrikimai, padidėjęs apetitas dėl tam tikrų ligų ar vaistų. Tai nereiškia, kad kiekvienas išmatas ėdantis šuo serga, tačiau staigus ar intensyvus elgesys nusipelno dėmesio.
Ypač svarbu kreiptis į veterinarą, jei kartu matote svorio kritimą, viduriavimą, vėmimą, labai padidėjusį troškulį, nuolatinį alkį, prastą kailio būklę, vangumą ar pilvo pūtimą. Veterinaras gali rekomenduoti išmatų tyrimą, kraujo tyrimus, mitybos peržiūrą ar kitus veiksmus pagal konkrečią situaciją.
Šuniukai ir išmatų ėdimas
Šuniukai dažnai tyrinėja aplinką burna, todėl išmatų paragavimas gali būti dalis jų mokymosi. Be to, kalės natūraliai laižo ir tvarko mažų šuniukų guolį, todėl pats kvapas jauniems šunims gali būti pažįstamas. Vis dėlto svarbu neleisti šiam įpročiui įsitvirtinti.
Geriausia strategija šuniukui – labai paprasta: dažni išvedimai į lauką, greitas išmatų surinkimas, ramus pagyrimas už atliktus reikalus tinkamoje vietoje ir dėmesio nukreipimas. Jei šuniukas padaro namuose, nereikėtų jo bausti ar kišti nosies į išmatas. Tokios bausmės gali paskatinti šuniuką išmatas slėpti arba suėsti, kad „įrodymų“ neliktų.
Renkantis šunį svarbu įvertinti ne tik išvaizdą, bet ir charakterį, aktyvumą, mokymosi poreikius. Jei dar tik planuojate augintinį, gali padėti platesnė šunų veislių apžvalga arba kategorija šunys pradedantiesiems.
Ar išmatų ėdimas pavojingas?
Išmatų ėdimas gali kelti riziką, ypač jei šuo ėda ne savo, o nepažįstamų gyvūnų išmatas. Per išmatas gali plisti parazitai, bakterijos, virusai ar kiti patogenai. Taip pat šuo gali praryti žemių, kraiko, chemikalų likučių, vaistų pėdsakų ar kitų medžiagų, esančių aplinkoje.
Kačių kraikas gali būti papildoma problema, nes kai kurios kraiko rūšys brinksta, limpa ar gali dirginti virškinamąjį traktą. Jei šuo suėdė daug kraiko, vemia, negali tuštintis, yra vangus arba atrodo, kad jam skauda pilvą, reikėtų nedelsti ir kreiptis į veterinarą.
Po išmatų ėdimo taip pat svarbi profilaktika: reguliari dehelmintizacija pagal veterinaro rekomendacijas, skiepai, išmatų tyrimai, higiena namuose ir pasivaikščiojimų kontrolė. Nereikėtų savarankiškai duoti vaistų nuo parazitų dažniau ar didesnėmis dozėmis nei rekomenduota, nes tai gali būti pavojinga.
Ką daryti praktiškai?
1. Sutvarkykite aplinką
Pirmas ir veiksmingiausias žingsnis – sumažinti galimybes šuniui rasti išmatų. Jei šuo turi prieigą prie kiemo, išmatas rinkite iš karto arba bent kelis kartus per dieną. Pasivaikščiojimuose naudokite pavadį, ypač vietose, kur daug kitų gyvūnų išmatų. Namuose kraiko dėžę laikykite už vartelių, aukščiau arba patalpoje, į kurią šuo nepatenka.
2. Mokykite komandos „palik“
Komanda „palik“ turi būti mokoma ne tada, kai šuo jau įsikandęs išmatas, o ramiose situacijose. Pradėkite nuo mažai vertingų daiktų, apdovanokite už atsitraukimą, vėliau pereikite prie sunkesnių dirgiklių. Tikslas – kad šuo išmoktų: atsisakyti radinio verta, nes iš žmogaus ateina geresnis atlygis.
- Padėkite ant žemės mažai įdomų daiktą ir laikykite šunį su pavadžiu.
- Pasakykite „palik“ ramiu balsu.
- Kai šuo atsitraukia ar pažiūri į jus, iš karto apdovanokite skanėstu.
- Pamažu didinkite sunkumą, bet neleiskite šuniui pasiekti draudžiamo objekto.
- Vėliau treniruokitės lauke, kontroliuojamomis sąlygomis.
3. Naudokite mainus, o ne kovą
Jei šuo jau rado išmatas, gaudymas ir atiminėjimas gali paskatinti jį ryti greičiau. Geriau ramiai pasiūlyti aukštos vertės skanėstą, pakviesti šunį vardu, atitraukti nuo radinio ir tik tada saugiai surinkti išmatas. Mainai turi būti naudingi šuniui, kitaip jis pasirinks „radinį“.
4. Peržiūrėkite mitybą
Įvertinkite, ar šuo gauna tinkamą pašaro kiekį pagal amžių, svorį, aktyvumą ir kūno būklę. Jei šuo labai greitai ryja maistą, gali padėti lėto valgymo dubenėlis, maisto dėlionės, šėrimas mažesnėmis porcijomis kelis kartus per dieną. Jei išmatos minkštos, labai dvokiančios, dažnos arba šuo krenta svorio, mitybos klausimus reikėtų aptarti su veterinaru.
5. Didinkite protinį ir fizinį užimtumą
Pasivaikščiojimas neturėtų būti tik ėjimas šalia žmogaus. Šuniui labai svarbu uostyti, tyrinėti, spręsti užduotis, mokytis komandų. Kasdieniai trumpi dresūros užsiėmimai, uostymo žaidimai, maisto paieškos kilimėliai ir saugūs kramtalai gali sumažinti poreikį ieškoti „pramogų“ savarankiškai.
6. Jei reikia, naudokite antsnukį saugiai
Jei šuo pasivaikščiojimuose labai greitai renka išmatas ir kyla reali rizika sveikatai, gali padėti tinkamai pritaikytas krepšinio tipo antsnukis. Jis turi leisti šuniui kvėpuoti, išsižioti, gerti vandenį ir gauti skanėstus per treniruotę. Antsnukis neturi būti bausmė – prie jo šuo turi būti pratinamas palaipsniui ir pozityviai.
Dažniausios šeimininkų klaidos
- Rėkimas ir bausmės. Tai gali didinti stresą arba mokyti šunį ryti greičiau, kol šeimininkas neatėmė radinio.
- Nosies kišimas į išmatas. Tai nepadeda mokytis švaros ir gali sustiprinti baimę ar slėpimąsi.
- Per vėlas reagavimas. Jei išmatos kieme guli kelias valandas, šuo turi daug progų įprotį kartoti.
- Manymas, kad „išaugs savaime“. Kai kurie šuniukai iš tiesų nustoja, bet pasikartojantis elgesys gali tapti tvirtu įpročiu.
- Vien tik papildų davimas. Papildai nepadės, jei priežastis yra nuobodulys, prieiga prie kraiko dėžės ar neišmokyta komanda „palik“.
- Per mažai užimtumo. Fiziškai ir protiškai nepavargęs šuo dažniau ieško savų veiklų.
- Veterinaro atidėliojimas, kai yra sveikatos požymių. Staigus elgesio pokytis kartu su virškinimo ar svorio problemomis neturėtų būti ignoruojamas.
Kada kreiptis į veterinarą ar dresuotoją?
Į veterinarą verta kreiptis, jei išmatų ėdimas atsirado staiga, stiprėja, šuo ėda išmatas kasdien arba kartu pastebite kitų požymių. Tai ypač svarbu, jei pasikeitė apetitas, troškulys, svoris, kailis, energija, tuštinimasis ar virškinimas.
- Šuo krenta svorio, nors valgo įprastai arba daugiau nei anksčiau.
- Yra viduriavimas, vėmimas, kraujas išmatose ar labai gleivingos išmatos.
- Šuo nuolat alkanas, vagia maistą, ieško atliekų ir išmatų.
- Pastebite pilvo skausmo požymių, vangumą ar nenorą judėti.
- Šuo suėdė daug kačių kraiko, laukinio gyvūno išmatų ar galimai užterštų medžiagų.
- Elgesys susijęs su nerimu, agresija, saugojimu ar stipriu nevaldomumu.
Į dresuotoją ar elgesio specialistą verta kreiptis, jei šuo nebereaguoja į kvietimą, saugo radinius, urzgia, bėga nuo jūsų, ryja viską lauke arba koprofagija yra platesnio elgesio problemų rinkinio dalis. Pavyzdžiui, jei kartu matote kandžiojimąsi, verta pasidomėti, kodėl šuo kandžiojasi, nes priežastys gali būti susijusios su stresu, susijaudinimu ar ribų trūkumu.
Susijusios veislės ir kategorijos
Išmatas gali ėsti bet kurios veislės šuo. Tai nėra vienos konkrečios veislės „bruožas“. Vis dėlto kai kurie šunys dėl stiprios maisto motyvacijos, smalsumo ar aktyvumo gali dažniau ieškoti valgomų radinių lauke. Pavyzdžiui, Labradoro retriveris dažnai garsėja dideliu apetitu ir noru viską paragauti, o Biglis turi labai stiprų uoslės instinktą ir gali atkakliai sekti kvapus.
Aktyvūs ir protingi šunys, tokie kaip Borderkolis ar Vokiečių aviganis, gali pradėti nepageidaujamą elgesį, jei jiems trūksta protinio darbo, aiškių taisyklių ir kryptingo užimtumo. Mažesni šunys, pavyzdžiui, Jorkšyro terjeras, taip pat gali turėti tokį įprotį, ypač jei namuose yra kraiko dėžė ar nepakankamai kontroliuojama aplinka.
Jei renkatės augintinį pagal gyvenimo būdą, verta peržiūrėti ir kategorijas šunys butui, šunys vaikams ar mažų šunų veislės. Tinkamas veislės ir šeimos gyvenimo būdo suderinimas sumažina daugelio elgesio problemų riziką, įskaitant nuobodulio ar streso sukeltus įpročius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar normalu, kad šuo ėda išmatas?
Vienkartinis ar retas išmatų paragavimas gali pasitaikyti, ypač jauniems šunims. Tačiau reguliarus, intensyvus ar staiga atsiradęs išmatų ėdimas nėra dalykas, kurį reikėtų ignoruoti. Reikia įvertinti mitybą, aplinką, stresą ir galimas sveikatos priežastis.
Ar šuo ėda išmatas, nes jam trūksta vitaminų?
Kartais žmonės taip mano, bet tai nėra vienintelė ar dažniausiai aiški priežastis. Koprofagija gali būti susijusi su mityba ar įsisavinimu, tačiau taip pat su įpročiu, nuoboduliu, dėmesio siekimu ar patraukliu kvapu. Jei įtariate trūkumus, geriau pasitarti su veterinaru, o ne savarankiškai duoti papildų.
Ką daryti, jei šuo ėda kačių išmatas?
Pirmiausia apribokite priėjimą prie kraiko dėžės. Naudokite vartelius, pakeltą vietą, dureles katei arba kraiko dėžę su įėjimu, kurio šuo nepasiekia. Taip pat mokykite „palik“ ir pasirūpinkite, kad šuo turėtų pakankamai užimtumo.
Ar reikia bausti šunį už išmatų ėdimą?
Ne. Bausmės dažnai problemą pablogina: šuo pradeda ryti greičiau, slėptis arba bijoti šeimininko. Veiksmingiau yra tvarkyti aplinką, mokyti mainų, stiprinti komandą „palik“ ir mažinti priežastis, dėl kurių elgesys kartojasi.
Ar yra papildų, kurie sustabdo koprofagiją?
Yra įvairių produktų, skirtų keisti išmatų skonį ar kvapą, tačiau jų veiksmingumas gali labai skirtis. Jie neturėtų būti pirmas ir vienintelis sprendimas. Jei priežastis yra nuobodulys, prieiga prie išmatų ar sveikatos problema, papildas problemos neišspręs.
Ar išmatų ėdimas gali užkrėsti šunį parazitais?
Taip, tokia rizika yra, ypač jei šuo ėda kitų gyvūnų išmatas. Dėl to svarbi reguliari parazitų kontrolė pagal veterinaro rekomendacijas, išmatų tyrimai ir pasivaikščiojimų priežiūra. Jei šuo suėdė neaiškios kilmės išmatų ir vėliau pasijuto blogai, kreipkitės į veterinarą.
Kodėl šuo suėda savo išmatas iš karto po tuštinimosi?
Tai gali būti įprotis, ankstesnių bausmių pasekmė, bandymas „sutvarkyti“ vietą arba elgesys, kurį sustiprino šeimininko reakcija. Tokiu atveju svarbu išvesti šunį su pavadžiu, po tuštinimosi ramiai pakviesti, apdovanoti ir išmatas surinkti nedelsiant.
Ar šuniukas išaugs išmatų ėdimą?
Kai kurie šuniukai nustoja tai daryti subrendę, ypač jei šeimininkas neleidžia įpročiui įsitvirtinti. Vis dėlto pasikliauti vien laiku neverta. Kuo dažniau šuniukas kartoja elgesį, tuo labiau jis įsitvirtina.
Ar antsnukis yra geras sprendimas?
Antsnukis gali būti laikina saugumo priemonė, jei šuo lauke renka pavojingus radinius. Jis turi būti patogus, tinkamo tipo ir susietas su teigiama patirtimi. Tačiau antsnukis neišsprendžia priežasties, todėl kartu reikia mokyti komandų ir tvarkyti aplinką.
Išvada
Šuo ėda išmatas dėl įvairių priežasčių: smalsumo, alkio, nuobodulio, dėmesio siekimo, streso, įpročio ar galimų sveikatos sutrikimų. Svarbiausia ne bausti, o suprasti, kada elgesys vyksta, kokios išmatos šuniui įdomios ir kas jį skatina tai kartoti.
Pradėkite nuo paprastų veiksmų: rinkite išmatas nedelsdami, ribokite priėjimą prie kraiko dėžės, mokykite „palik“, didinkite protinį užimtumą ir peržiūrėkite mitybą. Jei elgesys staigus, intensyvus arba kartu matote sveikatos pokyčių, kreipkitės į veterinarą. Jei problema susijusi su nevaldomu elgesiu, nerimu ar radinių saugojimu, padėti gali kvalifikuotas dresuotojas ar šunų elgesio specialistas.
