interneto fotoKiekvienas, kuris ruošiasi įsigyti augintinį ar jį jau laiko, turi žinoti, kad augintinis yra ne tik moralinis, bet ir teisinis įsipareigojimas, todėl kiekvienas gyvūno savininkas turi žinoti apie teisinę atsakomybę, kylančią laikant gyvūną. Jūs neprivalote žinoti visų teisės aktų, kuriais valstybė reglamentuoja gyvūnų gerovę ir apsaugą, pavadinimų, kaip ir vairuotojas, vairuodamas automobilį, nežino vairavimą reglamentuojančių teisės aktų pavadinimų bei pilno jų turinio. Bet kaip vairuotojai, įgydami vairuotojo pažymėjimą įgauna pareigą laikytis kelių eismo taisyklių bei saugiai vairuoti, taip ir gyvūnų laikytojai, įsigydami augintinį, įgauna ne tik teisę jį laikyti, bet ir pareigą rūpintis gyvūno poreikiais, tinkamai jį prižiūrėti ir saugoti.

 

 

Šuns laikytojas privalo:

  • Nuolat rūpintis augintinio gerove ir apsauga.
  • Laikytis teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų 
  • Užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, netrikdytų aplinkinių ramybės.

 

Moksliniais ir įstatymiškais pagrindais gyvūnai yra pripažįstami jusliomis būtybėmis. Tai reiškia, kad jie geba jausti įvairius jausmus: malonumą, džiaugsmą, skausmą, nerimą, baimę ir pan. Todėl šunį laikantis asmuo privalo užtikrinti, kad jo augintinis būtų saugus ir gerai jaustųsi. Tai užtikrinti galima atsižvelgiant į visame pasaulyje pripažįstamas „5 gyvūnų laisves“:

  1. Laisvė nuo alkio ir troškulio – galimybė turėti priėjimą prie švaraus vandens, pašaro, atsižvelgiant į gyvūno rūšį, amžių, fiziologinę būklę. Tai teisė į pakankamą vandens ir maisto medžiagų kiekį, reikalingą gyvūno normaliai būklei ir sveikatingumu palaikyti.
  2. Laisvė nuo nepatogumo – užtikrinti tinkamą laikymo aplinką, įskaitant pastogę, patogią poilsio vietą, apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų.  
  3. Laisvė nuo skausmo, sužalojimo ir ligos – gyvūnams turėtų būti suteikiama veterinarinė pagalba, įskaitant prevencines priemones nuo ligų ir sužalojimų.  
  4. Laisvė išreikšti normalų elgesį – atsižvelgiant į gyvūno rūšį turėti galimybę natūraliai elgtis, turėti pakankamai erdvės judėjimui, turėti galimybę turėti socialinius ryšius su kitais gyvūnais.
  5. Laisvė nuo baimės ir streso – gyvūnai turi būti prižiūrimi ir laikomi tokiomis sąlygomis, kad išvengtų bereikalingo streso.

 

Gyvūnų gerovė yra glaudžiai susijusi su gyvūno būsena. Gyvūno optimalus poreikių tenkinimas reiškia, kad gyvūnas turi būti sveikas, saugus, gerai besijaučiantis, gerai šeriamas, reikšti savo rūšiai būdingą elgseną, ir nekentėti nuo skausmo, baimės ir streso.

Lietuvos Respublikoje gyvūnų gerovę ir apsaugą reglamentuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kuriame yra numatytos gyvūnų savininkų teisės ir pareigos, gyvūnų laikymo reikalavimai, išvardinti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais.

Gyvūnų gerovę Lietuvoje kontroliuoja ir pranešimus apie gyvūnų gerovės pažeidimus priima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Gyventojų pranešimai apie netinkamą ar žiaurų elgesį su gyvūnais visą parą registruojami Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nemokama telefono linija 8 800 40403 arba galima užpildyti elektroninę pranešimo formą. VMVT taip pat informuoja ir konsultuoja suinteresuotus asmenis apie gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus.

Gyvūnų laikymą Lietuvos savivaldybėse reglamentuoja kiekvienoje savivaldybėje priimtos atskiros Gyvūnų laikymo taisyklės, su kuriomis, siekiant įsitikinti ar bus pakankamai laiko ir finansinių galimybių įgyvendinti gyvūnų gerovės įstatyminius reikalavimus, turi susipažinti kiekvienas, planuojantis įsigyti šunį. Savo miesto/rajono taisykles surasite kiekvienos savivaldybės internetiniame puslapyje.

Gyvūnų laikymo taisyklės savivaldybėse yra tvirtinamos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paruoštą Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą.

Už gyvūnų laikymą, pažeidžiant savivaldybių gyvūnų laikymo taisyklėse nustatytus reikalavimus, asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn (Administracinių teisės pažeidimo kodekso (ATPK) 110 str.).

Už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 90 str.) ir baudžiamoji atsakomybė (Baudžiamojo kodekso 310 str.). Baudžiamojon atsakomybėn asmenys traukiami dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, kai gyvūnas buvo suluošintas arba žuvo.

Gyvūno savininkui gali kilti ne tik administracinė, bet ir civilinė atsakomybė, numatyta Civilinio kodekso 6.267 str. 1 dalies nuostatose, kur nurodoma, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas. Gali būti priteista tiek turtinė, tiek neturtinė žala.