Planuojantiems įsigyti šunį dažnai kyla klausimas – kodėl atsakingo veisėjo parduodamas šuniukas kainuoja kur kas brangiau nei turguje ar interneto skelbimuose siūlomas šuo, kurio pardavėjas nurodo, kad augintinis – „veislinis, tik be dokumentų”.

Projekto apie atsakingą augintinio įsigijimą ir auginimą NoriuŠuns.lt iniciatoriai  šįkart paprašė į šį klausimą atsakyti veisėjų. Savo mintimis pasidalino Dekoratyvinių šunų klubo prezidentė Jelena Doronda, daugiau nei 18 metų veisianti rusų toiterjerų veislės šunis, bei Daiva Kazakienė, Jorkšyro terjerų veislyno „Kentauro alfa” savininkė. Būtent šie nedideli terjerai dažnai tampa šunų daugintojų verslo objektais.

Daiva Kazakienė sako dažnai girdinti klausimą, kodėl jos veisliniai šuniukai kainuoja tiek daug. „Bet juk kiekvienas esame girdėję posakį „už ką moki – tą ir gauni”.  Šunų pasaulis – kaip tik ta vieta, kur šis posakis pasiteisina”, - sakė ji.

Jos teigimu, perkant šuniuką iš gero veisėjo reikėtų turėti omenyje, jog jis jau daug pinigų yra investavęs į mažylį. „O daugintojai, norėdami daugiau uždirbti, dažnai taupo veterinaro paslaugoms ar maistui. Tai vėliau pasibaigia didelėmis investicijomis tų žmonių, kurie tokius šuniukus perka”, - pasakojo D.Kazakienė.

 

Savo augintinius veisia pusė šunų savininkų

Apie ypatingus jorkšyro terjerų šuniukų poreikius papasakojo Dekoratyvinių šunų klubo prezidentė Jelena Doronda. Jos teigimu, reikia įdėti daug sveikatos ir pinigų vien tik tam, kad jorkšyro terjero plaukas būtų toks, kokiu susižavi šuniukų pirkėjai.

„Pagal veislės standartą jų plaukas turėtų būti kaip šilkas. Kad išlaikytume tokį kailį, šuniuką turime kas antrą dieną išmaudyti, išdžiovinti jo plaukus džiovintuvu, sutepti aliejumi ir susukti specialiais suktukais. Įgudęs žmogus tam sugaišta apie pusantros valandos. O kur dar kosmetikos kainos – normalus šampūnas kainuoja apie 60 litų”, - sakė veisėja, primindama, kad panašios procedūros reikalingos visiems ilgo kailio šunims.

Jos teigimu, apie pusę pirkėjų, įsigyjančių šunis, juos planuoja veisti, tačiau tai nėra sveikintina iniciatyva.

„Mitas, kad šuniukas bent kartą gyvenime turi susilaukti palikuonių. Neprofesionalus šuns šeimininkas, leisdamas savo šuniui susikergti, kaip tik susikuria papildomų problemų”, - pasakojo J.Doronda. Jos teigimu, patinėlius tai skatina labiau žymėtis teritoriją netgi namuose, o kai kuriems šunims gali iššaukti ir agresiją.

 

Kainą lemia šuns ūgis

Veisėjos teigimu, šuniukų kainą lemia vados dydis. Kuo mažesnė veislė, tuo mažiau palikuonių yra vadoje, tad kiekvienas iš jų yra brangesnis finansine prasme.

„Tačiau didelių veislių šuniukus, kurių vadoje būna po keliolika, pabrangina kiti dalykai – jiems reikia daugiau maisto”, - sakė ji.

 

Investicijos matuojamos ne tik pinigais

Jorkšyro terjerų veisėja Daiva Kazakevičienė mano, jog veisėjas niekada neturėtų aiškintis dėl savo šuniukų kainos. „Tik jis žino, kiek jam kainavo šuniukų gerovės sukūrimas, kiek kainavo užauginti ir išleisti į pasaulį kiekvieną vadą. Ir tai ne visada matuojama tik pinigais”, - sakė ji.

Visgi NoriuŠuns.lt kartu su J.Doronda pabandė paskaičiuoti šuniukų veisimo išlaidas.

„Pirmiausia, kainuoja veisėjo išsilavinimas ir sukaupta patirtis. Vien tik internete nesužinosi, kaip teisingai priimti gimdymą, ką daryti kilus komplikacijoms ir kaip teisingai tęsti šuns giminę, kad veislė dėl žmogaus veiklos tik gerėtų”, - sakė veisėja.

Jos teigimu, atsakingas veisėjas naują vadą formuoja iš šunų, kuriuos profesionalai įvertino kaip atitinkančius veislės standartus. Kad gautų tokį įvertinimą, kalytė turi gerai pasirodyti 2-3 parodose, patinėliams taikomi dar griežtesni reikalavimai.

Dalyvavimas parodoje, jei ji vyksta Lietuvoje, veisėjai atsieina apie 100 litų. Jei paroda vyksta užsienyje – apie 100 eurų ir kelionės išlaidas.

Jei veisėjas augina tik kalytę, už kergimą jis privalo sumokėti tinkamą patinėlį auginantiems žmonėms – tai kainuoja nuo 300 iki 1500 eurų. Dėl gero patinėlio gali tekti važiuoti ir į užsienio šalis. „Mes savo kalytes vežame kergti ir į Vakarų Europos veislynus – šis investavimas būtinas norint pasiekti aukštų rezultatų. Be to, norėdami pagerinti veislę, importuojame šunis iš geriausių užsienio veislynų, kur šuniukų kainos kelis kartus didesnės nei Lietuvoje”, – sakė Jorkšyro terjerų veisėja.

Tiek patelei, tiek patinėliui atsakingas veisėjas atlieka sveikatos tyrimus – kelio girnelės, akių ar kitus pagal veislę reikalingus patikrinimus, kurie užtikrina, kad šuniukų palikuonys ateityje neapaks ir nešlubuos. Už tai veterinarui atseikėjama apie 200 litų.

J.Dorondos teigimu, besilaukiančią šuniukų kalytę būtina maitinti specialiu maistu, o jos mitybą reikia papildyti vitaminais.

Gimdančiai kalytei reikalinga išmanančio žmogaus priežiūra. Visą savo dėmesį jai gali tekti skirti net iki 24 valandų. „O jei daromas cezario pjūvis – tai būdinga mažų veislių šuniukams – išlaidos dar labiau išauga”, - sakė veisėja.

Jei nėra komplikacijų, po gimdymo atsakingas veisėjas kalytės ir šuniukų nepalieka vienų 3-5 pirmąsias dienas, stebi juos ištisą parą. Tolesnes dvi dešimtis dienų veisėja taip pat leidžia su šuniukais ir jų mama.

Paaugusių šuniukų laukia veterinarinės procedūros. Kiekvieno šuniuko skiepai kainuoja apie 140 litų, mikroschema – apie 100 litų, vaistai nuo kirminų – apie 10 litų, šuniuko pasas – apie 15 litų, kilmės dokumentai – apie 30-70 litų.

Šuniukų maistas, žaisliukai, priežiūros priemonės sąlygoja papildomas išlaidas.

 

Neleistų prekiauti parduotuvėje

Veisėja patikina, jog niekada savo šuniukais neleistų prekiauti turguose ar gyvūnų prekių parduotuvėse.

„Esu kategoriškai prieš šuniukų pardavimus prekybos vietose. Tik kartą gyvenime buvau parduotuvėje, kur prekiaujama šuniukais – išėjau verkdama. Nueikite į parduotuvę ir stebėkite šuniukus – jie sėdi atsukę nugaras žmonėms, nes nepakelia perdėto dėmesio. Mažam šuneliui reikia daug miegoti, tačiau parduotuvėje jis negali nurimti matydamas, kad yra nuolat stebimas svetimų žmonių, tad šuo patiria stresą kiekvieną minutę. Toks parduotuvėje įsigytas draugas bus psichiškai pažeistas”, - sakė dekoratyvinių šunų klubo prezidentė.

 

Praėjusią savaitę Vilniuje vykusio renginio „Bigbank Match Show“garsūs žmonės, tarp kurių – Gintarė Gurevičiūtė, Mantas Wizard, Skaiva Jasevičiūtė, kvietė atkreipti dėmesį į kasmet vis opesnę problemą – komercinių šunų daugintojų veiklą, sąlygojančią nehumanišką elgesį su gyvūnais, su tuo susijusias šuns sveikatos ir psichikos problemas bei vis didėjantį benamių šunų skaičių.